„Pirmoje spektaklio dalyje susipažįstame su keistokus tarpusavio žaidimus žaidžiančia šeimynėle: vyresnioji sesuo Dene (Daiva Stubraitė) „verbuoja“ sąjungininkę – sesę Ritter (Goda Piktytė) savotiškai „kovai“, – kad pamišęs filosofuojantis brolis Liudvikas (Sigitas Šidlauskas) būtų sugrąžintas iš ligoninės pasaulio į „normalų“ gyvenimą namuose. Tiesą sakant, tarpusavio žaidimai, kartais komiški, kartais žiaurūs, žavi dviprasmiškumu, nes pasakyti, kas šiuose namuose – sveikuolis, o kas – ligonis, neįmanoma. Akivaizdu, jog žmogus žmogui šioje šeimynoje – vaistas nuo savų dvasios ligų. Uždaroje namų erdvėje atmosfera kaista sulig kiekviena scena: trumpalaikes veikėjų sąjungas keičia išdavystės, prieraišumo priepuolius – agresyvios pastangos vaduotis iš įtartinos globos, tyčionės iš artimo silpnybių.“

„Apie priklausomybę, „Šeimos gyvenimu“ vadinamą““, Ridas Viskauskas
Literatūra ir menas, 2007-01-12 nr. 3125 www.culture.lt/lmenas/?st_id=10038